- žūtbūtinai
- žūtbūtinai̇̃ prv. Gi̇̀ntis, kovóti žūtbūtinai̇̃.
.
.
žūtbūtinas — žūtbūtinas, a adj. (1) NdŽ, KŽ žr. žūtbūtinis: Jis išėjo į kovą žūtbūtiną sp. žūtbūtinaĩ adv. NdŽ, DŽ1: Žūtbūtinaĩ stengtis išlikti LKGII530. Jis žūtbūtinai nori įsakinėti, valdyti B.Radz. Priešais lomoje driekėsi didžiulis tuščias laukas,… … Dictionary of the Lithuanian Language